Vasaros stovykla jaunimui su negalia ir jų artimiesiems

Kartu. Tiesiog būti – ypatinga stovykla Alytaus jaunuoliams su negalia ir jų šeimoms

Vasara – atostogų metas, kai visi keliauja, pramogauja, ilsisi. Todėl liepos viduryje, apsupti gamtos, šilumos ir žmonių, kurie supranta vienas kitą be žodžių, daugiau nei 40 žmonių susibūrė į keturių dienų terapinę stovyklą „Kartu. Tiesiog būti“. Ši stovykla vyko Genutės sodyboje, Alovėje, skirta jaunuoliams su negalia ir jų artimiesiems – tiems, kurie kasdien gyvena šiek tiek kitaip, bet jaučia, svajoja ir myli lygiai taip pat.

Stovyklos filosofija: atsakas į socialinę atskirtį

Stovyklos idėja labai paprasta – neskubėti, nevertinti, priimti. Tiesiog būti kartu. Būti šalia.

Per kelias dienas vyko labai įvairios veiklos: jaunuoliai išbandė teatro terapiją su aktore Ona Gudaityte, dainavo, šoko, lipdė iš vilnos,dalyvavo edukacijose apie asmens higieną, interneto saugumą, o tėvai turėjo laiko sau – terapiniams pokalbiams, tylai, ar tiesiog kavos puodeliui su kitais tėvais, kurie supranta, ką reiškia nuovargis ir rūpestis be pertraukų.

Vakare viskas virsdavo švente – poezijos vakaras retro stiliumi, muzikinė vakaronė, o paskutinį vakarą – tikra „kelionė aplink pasaulį“, kai kiekviena šeima pristatė mėgstamą šalį su kostiumais, skonių istorijomis ir šypsenomis.

„Tai buvo jau aštunta mūsų stovykla. Pradėjome nuo nedidelio būrio šeimų, o dabar susirenkame kaip viena bendruomenė. Kiekvienais metais vis daugiau šypsenų, drąsos ir priėmimo. Dėl to ir tęsiame, nes jaunimo su negalia laisvalaikio paslaugų trūkumas yra sisteminė problema ir kol kas nesikeičia. Jaunuolių su negalia socialinė izoliacija yra viena didžiausių šiuolaikinių problemų. Daugelis jų didžiąją laiko dalį praleidžia namuose, neturėdami galimybių dalintis emocijomis su bendraamžiais Ši realybė formuoja ne tik jaunuolių, bet ir jų artimųjų gyvenimo kokybę. “, – sako viena iš organizatorių, Neįgaliųjų ir jų tėvų bei globėjų asociacijos „Mirabilia“ vadovė Gitana Pinkevičienė.

Emocinio atsigavimo erdvė

Šios stovyklos išskirtinumas – ne veiklų gausa, o jų gylis. Čia nebuvo skubėjimo, bet buvo erdvės tikram buvimui šalia, klausymuisi ir ryšio kūrimui. Nuo individualios atokvėpio terapijos tėvams iki teatro, muzikos ar meno terapijos užsiėmimų jaunuoliams – kiekvienas stovyklos momentas buvo kuriamas su meile ir jautrumu. Ypač įsimintina stovyklos akimirka – bendras plovo gaminimas trečiąją dieną. Ši veikla subūrė visus prie vieno puodo – virtuvė tapo simboliniu šeimų bendrystės centru.

„Tokios stovyklos gydo. Ne per triukšmą, o per artumą. Tai buvimas tarp savų, kur nereikia apsimetinėti ar aiškintis, kodėl tavo vaikas elgiasi kitaip. Visi priimti – tiesiog tokie, kokie yra, Ši stovykla mums kaip įkrovimas visiems metams. Kai žinai, kad bent kartą per metus bus tokia vieta, kur viskas suprantama ir lengva – tada lengviau gyventi kasdienybėje,“ – dalijosi mama Irma K., dalyvaujanti jau ne pirmą kartą.

Artimųjų nuovargis: nematoma problema

Stovyklos metu daug dėmesio buvo skiriama jaunuolių su negalia artimiesiems:mamos, tėčiams, broliams, sesėms. Lietuvoje vis dar nėra sistemos, kuri padėtų artimiesiems sumažinti naštą, Nuolatinis rūpinimasis neįgaliu šeimos nariu dažnai priverčia tėvus pamiršti savo poreikius, o ilgalaikė emocinė įtampa formuoja perdegimo sindromo riziką ir tai labai įtakoja tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą. Stovyklos programoje buvo numatytos atokvėpio individualios terapijos tėvams, taip pat dailės terapijos sensas su tearpeute Jūrate Bukauskienė.

„Dauguma mūsų šeimų negauna poilsio ar galimybės pabūti su bendraminčiais. O čia – ramybė, priėmimas, ir galimybė pabūti su kitais, kurie supranta be žodžių“, – teigė viena iš stovyklos dalyvių Dalia L.