Krepšinio treniruotė su Alytaus moterų krepšinio klubas Alytus-GUT.LT komanda
2026 m. sausio 8 diena, ketvirtadienis mūsų jaunuoliams tapo ypatinga diena – kupina emocijų, drąsos, džiaugsmo ir tikro bendrumo. Į šventinę treniruotę juos pakvietė Alytaus moterų krepšinio klubas Alytus-GUT.LT komanda, o nuo pat pirmų minučių buvo aišku: čia nėra „svečių“ –
čia visi yra bendruomenės dalis.
Įtrauktis, kuri paliečia širdis
Pijus su dideliu susikaupimu kartojo pratimus, kiekvienas judesys jam buvo mažas, bet labai svarbus laimėjimas. Ieva drąsiai jungėsi prie apšilimo, jos akyse matėsi jaudulys, kuris greitai virto pasitikėjimu savimi. Agnė visos treniruotės metu šypsojosi – jos džiaugsmas buvo užkrečiantis.
Ignas kantriai ir rimtai mokėsi varyti kamuolį, o Greta ir Justas spinduliavo šiluma ir ramybe, dalindamiesi šypsenomis su visais aplink. Kiekvienas jaunuolis buvo pastebėtas, padrąsintas ir priimtas.
Tokios patirtys ypač svarbios, nes jaunimas su negalia turi itin ribotas laisvalaikio pasirinkimo galimybes. Jiems trūksta atvirų, saugių ir pritaikytų veiklų, kuriose jie galėtų jaustis lygiaverčiais, aktyviais ir reikalingais. Todėl kiekvienas kvietimas, kiekvienos atviros durys tampa ne tik veikla, bet ir viltimi,
motyvacija bei tikru įtraukimu į visuomeninį gyvenimą.
Ypatinga padėka komandos vadovei Mildai Sauliūtei – už atvirumą, širdį ir tikėjimą, kad sportas gali tapti tiltu tarp skirtingų patirčių, trenerei Kristei Timofejevai, kurios profesionalumas, kantrybė ir nuoširdus bendravimas sukūrė palaikančią ir saugią atmosferą. Žaidėjoms Justinai Leskauskaitei, Amalijai Pašajevaitei, Miglei Truncaitei, Kamilei Žukaitei, Karolinai Kardokaitei už dėmesį, palaikymą ir skirtą laiką. Beje, su komandos vadove prieš renginį turėjome ilgą ir išsamų pokalbį apie jaunuolių negalias ir poreikius, gal todėl išvengėme nejaukių momentų.
Visi buvome pasirengę susitikimui.
Treniruotės pabaigoje jaunuolių laukė dar viena ypatinga akimirka – dovanoti komandos marškinėliai tapo ne tik gražia dovana, bet ir priklausymo komandai simboliu. O pica ir šventinis tortas subūrė visus bendram juokui, pokalbiams ir šiltoms akimirkoms
Tai buvo daugiau nei treniruotė. Tai buvo gyvas įtraukties pavyzdys ir priminimas, kokia stipri gali būti bendruomenė, kai joje atsiranda vietos kiekvienam.
Ignas kantriai ir rimtai mokėsi varyti kamuolį, o Greta ir Justas spinduliavo šiluma ir ramybe, dalindamiesi šypsenomis su visais aplink. Kiekvienas jaunuolis buvo pastebėtas, padrąsintas ir priimtas.
Tokios patirtys ypač svarbios, nes jaunimas su negalia turi itin ribotas laisvalaikio pasirinkimo galimybes. Jiems trūksta atvirų, saugių ir pritaikytų veiklų, kuriose jie galėtų jaustis lygiaverčiais, aktyviais ir reikalingais. Todėl kiekvienas kvietimas, kiekvienos atviros durys tampa ne tik veikla, bet ir viltimi,
motyvacija bei tikru įtraukimu į visuomeninį gyvenimą.
Ypatinga padėka komandos vadovei Mildai Sauliūtei – už atvirumą, širdį ir tikėjimą, kad sportas gali tapti tiltu tarp skirtingų patirčių, trenerei Kristei Timofejevai, kurios profesionalumas, kantrybė ir nuoširdus bendravimas sukūrė palaikančią ir saugią atmosferą. Žaidėjoms Justinai Leskauskaitei, Amalijai Pašajevaitei, Miglei Truncaitei, Kamilei Žukaitei, Karolinai Kardokaitei už dėmesį, palaikymą ir skirtą laiką. Beje, su komandos vadove prieš renginį turėjome ilgą ir išsamų pokalbį apie jaunuolių negalias ir poreikius, gal todėl išvengėme nejaukių momentų.
Visi buvome pasirengę susitikimui.
Treniruotės pabaigoje jaunuolių laukė dar viena ypatinga akimirka – dovanoti komandos marškinėliai tapo ne tik gražia dovana, bet ir priklausymo komandai simboliu. O pica ir šventinis tortas subūrė visus bendram juokui, pokalbiams ir šiltoms akimirkoms
Tai buvo daugiau nei treniruotė. Tai buvo gyvas įtraukties pavyzdys ir priminimas, kokia stipri gali būti bendruomenė, kai joje atsiranda vietos kiekvienam.
Už akimirkų įamžinimą dėkojame mūsų savanorei Inga Pauziene
